Opera

„Opera“ gimė tais laikais, kai naršykles kūrė kone visi: 1995−1996 metais JAV kompiuterinėje spaudoje galima buvo rasti keliasdešimties skirtingų naršyklių reklamas – kiekvienas norėjo atsiriekti bent dalelę sparčiausiai populiarėjančios programos rinkos. Norvegų „Opera“ komandai tas bandymas pavyko geriau nei kitiems – naršyklė išgyveno daugiau kaip dešimt metų netgi būdama mokama (!) ar rodydama reklamas vartotojams, nesumokėjusiems už gaminį. Tačiau tikrai masiniu gaminiu, pretenduojančiu į plataus vartotojo simpatijas, ji tapo tik 2005-aisiais, kai atsisakė priverstinės reklamos modelio.

Iš XX a. paskutinio dešimtmečio vidurio liko paveldėtas ir „Opera“ formatas – tai ne šiaip naršyklė, o visas „interneto rinkinys“, kuriame yra el. pašto programa, IRC pokalbių ir torrentų klientas, tiesa, viskas integruota po vienu stogu. Jei pieštume „Opera“ kaip traukinį, tai prie lokomotyvo su didele raudona „O“ būtų prikabintas vienas vagonas, pilnas įvairiausios technikos, leidžiančios atlikti pačius įvairiausius darbus – beveik kaip transformeris.

Didesnių funkcijų „Opera“ nepatiki įskiepiams – jos diegiamos tiesiai į programą. Tiesa, „Opera“ turi vadinamuosius „widgets“ – parsisiunčiamus ir pakraunamus smulkius priedus, leidžiančius papildyti naršyklės sąsają įvairia informacija ir funkcijomis („orai“, „skaičiuotuvas“ ir pan.). Pagal paskirtį ir funkcionalumą „Opera“ priedai labai skiriasi nuo galingų „Firefox“ „programų programoje – jie labiau primena mažas programėles „Windows Vista“ šoninėje juostoje ar naudojamas su „Yahoo! Widgets“ programa. Įdomu tai, kad „Opera“ priedai atidaromi atskiruose langeliuose ir gali būti matomi kaip darbalaukio elementai net paslėpus naršyklės langą.

„Opera“ naršyklėms yra atnešusi nemažai naujovių: patogų startinį tinklalapį „Speed Dial“ su laisvai parenkamomis svetainių miniatiūromis, valdymą pelės judesiais („gestais“), sumažintų tinklalapių vaizdo miniatiūras, padedančias pasirinkti nematomą atvirą lapą ir t.t.

Tiesa, „Opera“ kūrėjai mažai kalba apie funkcijas, labiau pristatydami naršyklę, kaip „sparčiausią pasaulyje“. Tai keblus teiginys, nes tą patį sako ir konkurentai, nors „Opera“ išties labai greitai apdoroja „JavaScript“ ir CSS – ne veltui tarp jos kūrėjų yra CSS standarto autorius.

Griežtesnė žiniatinklio standartų intepretacija ir optimizavimas spartai atėmė iš „Opera“ suderinamumą su kai kuriomis populiariomis interneto tarnybomis, įskaitant siūlomas „Google“ („Google Notebook“, iš dalies – „Gooogle Reader“). Pirmą kartą bandantiems šią naršyklę atrodo neįprastos pauzės kraunant tinklalapius ar vaizdo persukimo sparta.

„Opera“ sėkmingiausiai iš visų pagrindinių naršyklių „persikraustė“ į mobiliuosius įrenginius – „Windows Mobile“ ir „Symbian“ naršyklės versijos yra plačiai paplitusios ir mielai naudojamos daugelyje išmaniųjų telefonų. Gera reputacija delninukuose ir telefonuose pelno vis daugiau ištikimų vartotojų ir asmeninių kompiuterių rinkoje.

Naujausia „Opera“ (9.5+) versija pasikeitė ir iš išorės – „Sharp“ apvalkalas gerokai papuošė sąsają ir suteikė vizualaus išskirtinumo iš kitų naršyklių. Nors daugelis naršyklių turi priemones keisti programos išvaizdą, tik dalis „Firefox“ vartotojų, turinčių „themes“ priedus, aktyviai ja naudojasi – daugelis taip ir nekeičia standartinio vaizdo. Būtent todėl naujas „Opera“ rūbas taip išsiskiria.

Kam skirta „Opera“?

„Opera“ – labiausiai nekonformistinė naršyklė iš didžiojo ketverto. Jos vartotojams patinka naudotis santykinai mažos Europos firmos sukurtu produktu. Dalis jų džiaugiasi galimybe visas interneto komunikacijas integruoti vienoje programoje, nors jų oponentai teigia, kad atskiri įrankiai tai daro geriau. „Opera“ sparta ir „kitoniškumas“ – tikriausiai svarbiausi naršyklės aspektai. Nors pasaulyje ji laikoma ketvirta, techninės pakraipos svetainėse Lietuvoje, lankytojų su šia naršykle dalis gali siekti 19 proc.

Apibendrinimai

• Lemiamas privalumas: sparta ir integracija.
• Didžiausias trūkumas: neįprasta sąsaja ir ribotas suderinamumas.
• Perspektyva: populiarėjant mobiliesiems interneto įrenginiams, „Opera“ vardas sklis vis plačiau, kartuaugindamas ir stacionarios programos auditoriją.