Safari

Iš PHP, MySQL.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Safari Mac kompiuteriuose naudojama nuo 2003-iųjų, Windows operacinei sistemai ji buvo pristatyta tik 2007 metais. Įdomu, kad dalį kodo ji paveldėjo iš Linux naršyklės Konqueror, vėliau vaizdavimo variklio WebKit kūrimas buvo glaudžiai derinamas su KHTML.

Safari nebe pirmus metus yra standartinė Apple Mac sistemų naršyklė, tačiau Windows pasaulis buvo nemenkai nustebęs, dėl naršyklės debiuto „priešo stovykloje“. Startas nebuvo sėkmingas, nes visą mėnesį po išleidimo Apple teko skubiai taisyti naršyklės klaidas ir lopyti saugumo spragas. Vėlesnės versijos, ypač po 3.1 yra gerokai stabilesnės, bet iki šiol didžiąją dalį naršyklės vartotojų sudaro Mac kompiuterių vartotojai.

Nors iš išvaizdos Windows ir Mac Safari versijos yra labai panašios (Apple visada stengiasi perkelti į kitas OS ir išvaizdą – plg. iTunes ar QuickTime), funkcionaliai jos smarkiai skiriasi, nes Windows vartotojai neturi įskiepių galimybės, o be įskiepių Safari funkcionalumas atrodo skurdokai, lyginant su kitomis dominuojančiomis naršyklėmis.

Gal todėl ir Safari lokomotyvas būtų labai dailus, aerodinamiškas, spindintis sidabru, tačiau minimalistiškas – tiesiog skirtas kelionei iš taško A į tašką B. Ši kelionė, tačiau, būtų maloni, elegantiškoje aplinkoje.

Išskirtinis ne tik pats Safari langas, kitaip matoma ir informacija jame. Mat naršyklė vaizdavimui nesinaudoja Windows funkcijomis, todėl, pavyzdžiui, teksto kraštų suliejimas joje gerokai didesnis (nors ir reguliuojamas) nei Windows. Todėl šriftai ir pačios svetainės Safari naršyklėje atrodo skirtingai nei su Firefox, Internet Explorer ar Opera.

Nepaisant minimalizmo Windows versijoje, Safari irgi turi keletą įdomių išskirtinių bruožų. Jos adreso eilutėje naršant atsiranda oranžinė rodyklėlė „Snap back“, kuri leidžia greitai grįžti į pirmą adresą svetainėje, kuriame apsilankėte. Jei, pavyzdžiui, apsilankėte Wikipedia paskaityti apie Napoleoną ir pakeliui dar pastudijavote kitus to meto karvedžius, „Snap back“ leidžia vienu pelės spustelėjimu grįžti į Prancūzijos imperatoriaus aprašymą.

Kitas dalykas, kurio gali pavydėti konkuruojančios naršyklės ir programos apskritai – nepaprastai patogi teksto paieška. Paspaudus Ctrl+F ir pradėjus rašyti žodį, tinklalapio vaizdas užtemdomas, o ryškios ir dar spalvingu rėmeliu apvestos lieka tik tos vietos, kuriose matomas paieškai rašomas tekstas.

Safari prisimena ir užpildo automatiškai tinklalapių anketų laukelius, tačiau, kaip ir Opera, negali taisyklingai parodyti kai kurių interneto tarnybų.

Kam skirta „Safari“?

Kompiuteriuose su „Mac OS X“ Safari turi panašų statusą kaip Internet Explorer Windows sistemose – ne itin reikliems vartotojams jos visiškai pakanka kasdieniam naršymui. Be to, Mac versija turi ir įskiepių galimybę. Windows pasaulyje Safari yra gerokai mažiau populiari. Buvo netgi kilęs triukšmas dėl to, kad Apple kartu su „iTunes“/„QuickTime“ atnaujinimu „priverstinai“ išplatino Safari naršyklę Windows vartotojams. Šis incidentas pakiša mintį apie tai, kad su Windows Safari daugiausia ir naudoja tie, kam patraukli „iTunes“ ar „QuickTime“ estetika, kas naudojasi ir žavisi Apple gaminiais. Kaip Opera garsina jos mobiliosios versijos, taip Safari „uždirba taškų“ iš „iPod“ ir „iPhone“ populiarumo.

Apibendrinimai

  • Lemiamas privalumas: elegancija ir paprastumas.
  • Didžiausias trūkumas: funkcijų stoka.
  • Perspektyva: Windows sistemose Safari niekada netaps dominuojančia naršykle, bet jos populiarumas gali augti kartu su Apple produktais. Naršyklės naudojimas padidėtų, jei ji taptų sinchronizuojama su „iPhone“ ar „iPod Touch“ duomenimis.